- prakalti
- prakálti vksm. Kiaurai̇̃ pràkalė síeną.
.
prakalti
Look at other dictionaries:
prakalti — 1 prakalti, pràkala, pràkalė tr. 1. pramušti, pradaužti: Kad galvos neprakaltų Lp. Pràkalė pakaušį Skr. | prk.: Dangų ir žemę akimis prakalkim V.Mont. ^ Lašas po lašo ir akmenį prakala Krtn. Našlaičių ašaros ir akmenį prakala Ds. Jo galva ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalimas — prakalìmas sm. (2) 1. → 1 prakalti 1: Už tą pakaušio prakalimą gaus kalėjimo Skr. 2. refl. → 1 prakalti 3 (refl.): Sunkus žolelės prasikalìmas, kad šilumos nėr Skr. Dantų prasikalimas rš. 3. refl. → 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
akintuvas — akintùvas sm. (2) rš tech. šaltkalvio įrankis skylėms prakalti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalti — 1 atkalti, àtkala, àtkalė (atkãlo) tr. 1. atmušti: Atkalk duris, langenyčias! Slm. Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn TDrIV43(Vlk). Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį] Klvr. | prk.: Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkalti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsikraskoti — žr. atsikaraskoti: Kad jį (pareitinį pinigą) kas nuo savęs atsikraskoti norėdavo, tai reikėję jame skylutę prakalti, ant knato vaškinės žvakės užmauti ir bažnyčioje sudeginti – kitaip jis nuo prasto žmogaus neatstodavęs BsMtI101. kraskotis;… … Dictionary of the Lithuanian Language
duršliokas — ×dùršliokas (l. durszlak < vok. Durchschlag) sm. (1), dur̃šliokas (1), duršliõkas (2) Švn 1. įrankis skylei geležyje išmušti: Neturim duršlioko skylėm prakalti Bsg. Nusikaldinau gerą dur̃šlioką Kal. Atbuko dùršliokas kalant skylę Sn. Paimk… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaišti — 1 iškaišti tr. 1. J.Jabl, Š išskusti, išgremžti: Iškaišk grobus, vidų viedro naujo su kaišena J. Iškaišia geldas, lovį, liepines, statines; nugarą iškaišia J.Jabl. Moka geniai snapu prakalti medyje skylę ir taip sumaniai ir dailiai iškaišti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalti — 1 iškalti, ìškala, ìškalė (iškãlo) tr. 1. išmušti, išvaryti kalant: Išmušu, iškalu vinį SD408. Iškalk virbalus iš balžienų ekėčių J. 2. prk. mechaniškai išmokti: Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu Ds. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalti — 1 kalti, kãla, kãlė (kãlo) K, Š; R, M 1. tr., intr. kūju mušti, mušant varyti, smeigti: Kurpius kala, kausto čebatą BsPIII14. Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė KlvrŽ. Čia kalk, čia nelenda Šll. Čia puspadžiai ne kalti, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
